DIDMIESČIO GYVENIMAS

Londoną aš įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Prieš du metus jau buvau suplanavusi kelionę į šį miestą, bet susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kelionę, deja, teko atšaukti, o šį kartą finally I'm in London! Nu, labai man čia gražu. Labai gražios gatvės, pastatai, viskas turi kažkokią didingą dvasią, pasakysiu banaliai, bet nu tikra karalystė.

Negaliu pavadinti savęs didelių miestų gerbėja, bet Londone man ir verslo centrų rajonai pasirodė žavingi ir didingi. Man pasisekė, nes Carl'as nusivedė į Barclays dangoraižio esančio Canary Wharf 30 aukštą, iš ten vaizdas tikrai gniaužiantis kvapą.

Dar viena įspūdinga panorama atsivėrė vakarieniaujant Sky Garden Londono centre. Įėjimas į barą beveik kaip į lėktuvą - metalo detektoriai, rankinių skenavimas ir atitinkamas dress kodas (truputį jaudinomės ar įleis mane su konversais). Ir nors kokteiliuose buvo praktiškai tik ledukai, tačiau buvo verta vien jau dėl reginio.

Jausmas tikrai wow, kai didžiulis miestas atsiduria tau po kojomis. Beje, baro pavadinimas ne šiaip sau Garden. Tai didžiulis sodas viršutiniame dangoraižio aukšte, su tikrai įspūdinga flora. Sky Garden'e netgi radau ramiai sau žaliuojančią ir žydinčią vieną iš savo mėgstamiausių gėlių - Rojaus Paukštę. Šiaip apskritai mane nustebino augalija Anglijos sostinėje, čia net palmių yra! Dar kartą pasijutau blondine...

Kadangi Vaida su Carl'u gyvena netradiciniame Rytų Londono rajone, tai turėjau progą pamatyti ir ramybe stebinančią šio didelio miesto rytinę dalį. Puiki vieta gyventi, čia gali pabėgti nuo miesto triukšmo, tačiau centras visai šalia. Tiesa, sekmadienį vyko Londono maratonas, tai net ir ramusis jų rajonas pasirodė triukšmingas :).

Aplankėme ir žymųjų Notting Hill'ą, kuris stebina savo spalvotais kvartalais. Čia užėjom į keletą kavinių, jos taip pat buvo kažkuo ypatingos ir kitokios nei įprastai. Na, ir kaip gi praeisim pro parduotuves. Labiausiai savo interjeru (žinoma, ne ką mažiau ir asortimentu)sužavėjo britiškasis AllSaints.

Pietus visas dienas valgėme mieste, maistas niekur nenuvylė, gal tik burgeris nebuvo tobulas, bet manau tai tik todėl, kad aš labiau mėgstu burgerius su plėšyta mėsa, kurių Byron'e nebuvo, tad teko rinktis su kotletukais. Na ir žinoma, kaip gi aš neparagausiu picos. Paragavau, pasilikau tai kaip kokią vyšnaitę ant torto paskutinei savo viešnagės dienai. Pica buvo laaaabai skani, tokia skani, kad nusprendžiau dar surizikuoti ir su desertu. Desertui išsirinkau neįmanomo pavadinimo lava cake. Man, kaip nedidelei saldumynų mėgėjai, šis cake'as pasirodė ne ką prastesnis už picą, tad labai stipriai pasistiprinus, aš, laiminga ir soti, išvykau į oro uostą.

Didelis ačiū ir dideli bučkiai Vaidai ir Carlitui už jų svetainę, už pusryčius, kavą keliais skirtingais būdais, už kantrybę explorinant Londoną su manimi, už pastangas bandant mane išmokyti naudotis metro ir už visą puikų laiką, kurį turėjau :)**.

From London with Love,

Milda